Amma Soldier
Ka pasakytumete jeigu rimtu veidu pareiksciau norejes isitraukti i Prancuzu Legiono gretas (samdoma armija) ? Turbut nenustotumet zvengti bent kelias minutes ir tada paklaustumete -’Tu rimtai ?’, nesitikedami teigiamo atsakymo. Nes as buciau atsakes labai rimtai – jo, ketinau tai padaryti ir padariau. Ir tai yra juokingiausia dalis. Ir liudniausia.
Tai puikiausias pavyzdys, kada vienas isivelia i tikrai kvailus, bet nuosirdzius peolgius.
Taciau viskas is pradziu, 2010-uju vasaros pradzioje buvau atleistas is Cargo (naktinis klubas Londone), nes savininkas mane jog ‘isaugau’ is to vietos, kad jam reikejo paprastesnio zmogaus daryti tai ka as dariau. Tupesnes atleidimo priezasties neturejau, bet visai originalu, mm ? O is tikruju, tuo metu visko man daresi per daug, darbo, muzikos, darbo, mazai miego, ir nesugebejimo susirasti pabegimo tasko, kuriame nuo visko butu galima atsiriboti. To pasekoje smegenai pradejo virti. .. nors tuo paciu, birzelio menesi dirbau abiejuose The Pixies pasirodymuose The Roxy arenoje. Kaip stage-hand viskas buvo po ranka. Patirtis neikainojama. Dirbti su profesionalais – malonumas. Galbut del to ir buvo sunku grizti i day-to-day ritma Cargo, kuriame pradejau rodyti nepasitenkinima tuo kaip daugelis dalyku vyksta. O zinia, i nereiksminga nuomone atsiliepiama visada vienodai – spyriu i subine. Kad ir pasilikau prie savu paziuriu.
Isejimas is Cargo, atsiskyrimas nuo zmoniu su kuriais jau buvau uzmezges stiprius (man) rysius buvo per sunkus. Nenorejau eiti vel per ta pati procesa ir integruotis i nauja kolektyva, pritapti. Tokia dinamika man vare letai, bet uztikrintai is proto. Bet bill’us moketi reikia visur, ir ypac Londone. Tad netrukus susiradau darba vietiniame, trecios zonos pub’e. Vikas man ten nepatiko, dariau darba nes reikejo, ir nuo pirmos dienos rodziau, kad man viskas gavno. Hipokritiska, bet tai svarbus momentas mano pasauleziuros gimime (wtf), nes nesiruosiau taikytis, daryti tai ar taip, kaip nenoriu. To kaina gan aiski …
Taip istempiau nepilna pusantro menesio. Nuo liepos pradzios iki rugpjucio 10-os. Susimaciau su keliais zmonemis is Cargo periodo, norejau pasimatyti su buvusia mergina, bet turbut nebuvo tam lemta atsitikti, ir todel nusipirkes bilieta i Paryziu, vienpusi, supratau kad nenumaldomai arteja luzimo momentas, kada kazkas pasikeis nesugriztamai. Galbut mano visas gyvenimas nueis konkreciai siknon, galbut isitaisysiu kur nors tarp dideliu papu, o gal kazkas idomaus ir netiketo nutiks su manimi … nezinia.
Salia Victorias centrines stoties esancioje uzeigoje suvalgiau English Breakfast porcija, kuria itin megavaus, ir sedau i ratus, vezancius velnias zino kur.
Tuo metu niekas, nei seima, draugai, pazystami, niekas nezinojo kas vyksta. Tai prisidejo, nes nesijauciau galis eiti ‘pagalbos’ pas juos. Gyvenimas pisa.
Bet kelione jau buvo pradeta …
